Ar norite uždirbti 10-30% į mėnesį?

(Tekstas originaliai publikuotas facebook, todėl pasirinkta laisvesnė kalbos forma)

Prieš keletą savaičių vienoje iš mano administruojamų facebook investuotojų grupių virė diskusijos apie tai, kaip reikia uždirbti 10-30% į mėnesį, nes 10% per metus yra labai pasenusi idėja nu ir „senelyzai praplėsk akiratį kokias galimybes tu praleidi“. Norėčiau šia tema ir aš pasidalinti savo mintimis 🙂

Mano subjektyvia nuomone, paaiškinimas, kodėl retai būna didelės grąžos ilgame periode (bet būna – Renaissance Technologies yra geras pavyzdys https://en.wikipedia.org/wiki/Renaissance_Technologies, tik į kiečiausią fondą deja nei vieno mūsų neįleis – kažin kodėl?), nes pasaulyje šiuo metu yra daug pigių pinigų, kurie ieško į kurią kišenę atsigulti už vos kelis %, informacijos sklaida yra greita, gyvename globalizacijos lakais ir logika besiremiantis investicijos pritraukėjas niekada nenorės permokėti už finansavimą. Iš mano patirties – tikrai galima uždirbti daugiau (20, 30, gal net 100% per metus), bet tam dažniausiai yra ir atitinkamos priežastys: nepatikrinta rinka (pvz.: p2p 2015 metais, kad ir tas pats kripto), nėra likvidumo (pvz.: maži verslai), aktyvus darbas/maža sėkmės tikimybė (pvz.: trading, verslo kūrimas ar vystymas), nišinis know how/kontaktai/verslas (pvz.: kad ir prekyba naudotais automobiliais), moraliniai klausimai (vartojamųjų paskolų teikimas su NT užstatu to neišmanantiems ar rizikos nevertinantiems žmonėms jau dabar esantiems itin blogoje finansinėję situacijoje) ir t.t. Yra ir pačiam tekę gan sėkmingai uždirbti nišiniuose projektuose geras grąžas, bet tai dažniausiai buvo laikinas „langas“ ir jo aktyviai nesidomintiems investavimu nelabai ir pasiūlysi (dėl rizikos vertinimo kompleksiškumo ir t.t.).

Man baisiausia, kai žmonės teigiantys, kad normali metinė grąža (sakykim 5-15%) gauta per mėnesį yra „viskas normaliai“, remiasi tik tokiais argumentais kaip:

  • Man rodė sąskaitų išrašusA
  • Aš jau esu iš ten išsivedęs pinigų
  • Nerizikuosi neuždirbsi
  • Tiek žmonių investuoja, tai jau kas nors bus patikrinę
  • Jeigu būtų nelegalu gi policija jau būtų uždarę

Argumentai aukščiau yra niekas kitas, kaip tik „Wishfull Thinking“ (https://en.wikipedia.org/wiki/Wishful_thinking).

Aš kol kas žinau tik vieną būdą įvertinti investiciją – pilnai pabandyti suvokti jos veikimą ir vertės grandinę (Kaip tiksliai uždirbami pinigai, koks produktas, kokia marža, kokie konkurenciniai slenksčiai, kodėl nesiskolinama tiesiog rinkose (tiksliau – kodėl tau nieks neskolina pigiau ir kodėl tu pinigų rinkose esi niekam neįdomus), komanda, komandos patirtis ir t.t.). Nes priešingu atveju ir InterGold/EmGoldex yra labai geras projektas (veikia 10+ metų, turi ofisus, daro išmokas ir t.t.), nors išties tai yra vienas seniausiai mano žinomų ir toliau „sėkmingai“ egzistuojančių lohotronų paremtas primityviu 8 kamuoliukų finansinės piramidės modeliu, o pinigus tiesiog pakeitus auksu ir sudėliojus kelias apsaugas apsaugančias nuo likvidumo trūkumo.

Investavimas į inovacijas (startupai, technologijos) irgi neša dideles rizikas, nes kad ir koks esi gudrus, bet gali tik spėti ar ta technologija bus panaudota ateityje (nebent žinoma esi tas išskirtinis aštraus proto mąstytojas, kramtai big data srautus ir „sėkmingai“ (nes ne visi ir gudrieji išgyvena – Lewben Craftstone jau užsidarė…) remiesi visokiais behavioral economics – panašiu modeliu lyg ir dirba jau minėtas Renaissance Technologies). Į inovacijas investuoja ir Žilvinas Speteliūnas, bet tam skiria ir visą savo laiką.

Netikėkit gražiais skaičiukais, analizuokit investicijas patys, ieškokit spragų, klauskit nepatogių klausimų ir naudokitės savo galva! 🙂

Nesutinkat su nuomone ar turit įdomių idėjų? Pasidalinkit – padiskutuojam.

P.s. (info rinkau greitai, todėl gali būti klaidų): Reklamuotas 30% mėnesinę grąžą nešantis produktas buvo https://ai.marketing/ MarketBot. Honkonge registruota privati įmonė (be jokių su finansais ar investavimu susijusių licencijų) priklausanti kitai įmonei registruotai Kipre, o kelis parašus yra padėjęs neaiškus bičas iš Bulgarijos. Komanda neatskleidžiama. Svetainėje žadamas pelno dalijimosi santykis nesutampa su pateikiamu sutartyse. Jokių finansinių ataskaitų nėra. Įmonės darbuotojų skaičiaus surasti nepavyko. Jeigu kažkam čia atrodo normali investicija – tepadeda jums dievas 🙂 O aš pažadu pasirūpinti, kad tokių lohotronų entuziastų mano administruojamose facebook investuotojų grupėse būtų mažiau.

Posted in Uncategorized | Tagged , | Leave a comment

Ar kasdienė bankininkystė gali būti nemokama? MisterTango.

„Banko sąskaita, MasterCard kortelė ir pinigų pervedimai. Visiškai nemokamai.“ Taip save pristato MisterTango, o mes pažiūrėkime, kuo ši sistema skiriasi ar yra panaši į kitus rinkoje siūlomus produktus, ar tikrai visos operacijos vartotojui nieko nekainuoja ir iš kur tada uždirbami pinigai, leidžiantys teikti šią paslaugą.

MisterTango

MisterTango savo veiklą pradėjo visai neseniai ir šiuo metu įmonės veikloje būtų galima išskirti 3 pagrindines paslaugas:

  • Banko sąskaita
  • Bankinė kortelė
  • Mokėjimų inicijavimo paslauga

Pažvelkime į kiekvieną iš jų plačiau.

Banko sąskaita

Mister Tango yra elektroninių pinigų įstaiga, turinti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją (https://www.lb.lt/elektroniniu_pinigu_istaigos?pg=elektroniniu_pinigu_istaigos%2fepi_11&bnkid=61&ln=lt&ext=EPI ), kuri leidžia teikti visas operacijas, susijusias su mokėjimo sąskaitos tvarkymu. Licenciją išduoda ir paslaugų teikimą reguliuoja Lietuvos Bankas. Keli įdomūs faktai apie sąskaitą:

  • Netaikomi jokie aptarnavimo mokesčiai – fiziniams asmenims nėra taikomi aptarnavimo, įskaitymo, pervedimo (SEPA) ir panašūs mokesčiai.
  • MisterTango leidžia pačiam pasirinkti IBAN sąskaitos numerį. Jame gali būti net Jūsų telefono numeris, tada turėsite įsiminti tik 5 skaitmenis ir visas sąskaitos numeris jau Jūsų galvoje.
  • Galite siųsti ir gauti BitCoin – jie iškart konvertuojami į sąskaitos valiutą (eurus).

Svarbu paminėti, kad ši mokėjimo sąskaita palaiko tik EUR valiutą.

Pirmą kartą prisijungus prie savo sąskaitos užklumpa keistas jausmas. Nerasite dešimčių skirtingų meniu punktų, praktiškai viskas telpa viename lange, tačiau apsipratus pagalvoji, kad nelabai kažko ir trūksta. Gal tai bus naujas standartas („new normal“)? Patogu, paprasta ir labai intuityvu – išsiųsti sąskaitą, atlikti mokėjimą, sąskaitos likutis, operacijų sąrašas ir paieška jame.

MisterTango internetinėje svetainėje randame, kad klientų pinigai yra laikomi Skandinavijos bankų tinklo specialiosiose sąskaitose. Specialiosios sąskaitos statusas užtikrina, kad jose laikomi pinigai negali būti skolinami ir taip turėtų būti apsaugoti nuo praradimų.

Bankinė kortelė

Nemokama mokėjimo sąskaita ar nemokami pervedimai SEPA sistemoje jau nėra didelė naujovė ir Lietuvos rinkoje. Ankstesniame straipsnyje rašiau apie Paysera (skaitykite plačiau http://www.jankantas.lt/2016/07/25/ar-kasdiene-bankininkyste-gali-buti-nemokama-paysera/). Tačiau MisterTango pirmieji Lietuvos rinkoje pasiūlė nemokamą mokėjimo kortelę. Taip taip – galite sakyti, kad tai anksčiau padarė Revolut (skaitykite plačiau http://www.jankantas.lt/2016/10/11/revolut-nemokama-mokejimo-kortele/), tačiau Revolut nėra lietuvių produktas ir buvo būgštaujančių, kad jų neprižiūri ir nereguliuoja Lietuvos Bankas.

MisterTango

MisterTango kortelę galite užsisakyti prisijungę prie savo sąskaitos. Kortelės užsakymas nieko nekainuoja – net atsiuntimas yra nemokamas ir turėtų trukti apie 2 savaites. MasterCard kortelę suteikia MisterTango partneris Hercus (http://www.hercuscard.com) ir ji iškart yra susieta su Jūsų sąskaita. Nėra mėnesinių ar aptarnavimo mokesčių ir kartą per mėnesį nemokamai galėsite išsigryninti bankomate iki 200 eurų. Kortelės minusas, lyginant su Revolut – bus taikomas 2% mokestis, jei atsiskaitysite ne eurais.

Kortele naudotis paprasta ir intuityvu, tačiau bent kol kas prisijungę prie MisterTango sąskaitos nematysite kortelės duomenų, negalėsite keisti parametrų ar prireikus blokuoti kortelės.

Plačiau apie kortelės mokesčius ir limitus galite skaityti čia – https://goo.gl/dvmmrv .

Mokėjimų inicijavimo paslauga

Kas tai?

Turbūt pirmas klausimas, į kurį reiktų atsakyti – kas apskritai tas mokėjimų inicijavimas? Trumpai – tai naujas būdas, kaip galėsite atsiskaityti apsipirkdami internete, arba alternatyva egzistuojančioms mokėjimų surinkimo paslaugoms: Bank link (kai elektroninė parduotuvė Jus nukreipia į banką, kur suvedate prisijungimo duomenis ir patvirtinate pirkimą) ir atsiskaitymui bankine kortele (kuris Lietuvoje, deja, nėra populiarus).

Techniškesnis atsakymas būtų, kad tai yra elektroninio atsiskaitymo paslauga, kurios metu vartotojas atsiskaitymui iš elektroninės parduotuvės yra nukreipiamas į mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėją (o ne savo banką) ir ten suveda personalizuotus saugumo požymius (duomenis, reikalingus prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės), o tada mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjas naudoja tuos duomenis prisijungimui prie elektroninės bankininkystės už vartotoją, inicijuoja bankinį pervedimą, užpildo formą, informuoja pardavėją apie įvykdytą pavedimą, o pirkėjas yra grąžinamas į elektroninę parduotuvę užbaigti pirkimą. Turbūt jau kilo bent keli klausimai – kam apskritai reikalinga ši alternatyva ir ar neturėčiau saugoti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ir niekam jų neatskleisti? Populiariausias mokėjimų surinkimo būdas (bank link) yra gan nelankstus (kiekvienas bankas teikia savo paslaugą atskirai) ir kainuoja papildomai, tad mokėjimų inicijavimo paslauga būtų pigesnė. Saugumo klausimas irgi labai svarbus ir šią dalį tuoj aptarsime, bet prieš tai – truputis istorijos.

Kaip atsirado mokėjimų inicijavimas?

Vieni pirmųjų šią paslaugą pasaulyje bandė paleisti Sofort įmonė Vokietijoje. Tai, žinoma, susilaukė didelio bankų nepasitenkinimo. Pirmas bankų bandymas kovoti su mokėjimų inicijavimo pradininkais buvo “CAPTCHA” testų panaudojimas. Norint atlikti pavedimą, reikėjo atlikti papildomą „užduotį“, kuri turėtų įrodyti, kad esate žmogus, o ne robotas (mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjo programinis kodas) – surinkti tekstą iš paveiksliuko, sudėti kelis skaičius ir panašiai. Šios priemonės naujovės nesustabdė, tad bankai pasuko teisminiu keliu. Galiausiai į teismo procesą įsikišo Vokietijos Valstybinė Konkurencijos Taryba (Federal Competition Authority) ir apgynė rinkos pionierius – Sofort atneša konkurenciją, kurios šioje srityje ilgą laiką labai trūko ir jiems leidžiama toliau teikti paslaugas. Teisminiai procesai buvo nutraukti ir mokėjimų inicijavimas tapo legalus.

Reguliavimas

Nors Lietuvos Bankas mokėjimų inicijavimo paslaugą leido teikti dar 2016 metų pradžioje, tai vis dar yra didelė naujovė rinkoje. Viena to priežasčių turbūt yra ir neįgyvendintas šios paslaugos reguliavimas. Perskaitėte teisingai – šios paslaugos niekas nereguliuoja ir bent kol kas rinkoje tikimasi savireguliacijos. Galimybę teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą užtikrina Europos Sąjungos priimta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva, kuri iki ~2018 metų turi būti perkelta ir į Lietuvos teisę. Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra du dalyviai teikiantys šią paslaugą – Neo Finance (valdanti tarpusavio skolinimo platformą Paskolų Klubas ir šią paslaugą, turbūt, naudojantys vartotojų sąskaitų papildymui) ir MisterTango.

Tai visgi – kaip čia gaunasi su tuo saugumu? Lietuvoje šią paslaugą turėtų reguliuoti Lietuvos Bankas, tačiau Lietuvos Banko elektroninėje svetainėje pateikta informacija yra labai dviprasmiška. Lietuvos Bankas šiuo metu mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų nereguliuoja ir nereguliuos bent iki 2018 metų pradžios. Yra sudaryti ir pateikti geros praktikos principai (su jais galite susipažinti čia https://www.lb.lt/gerosios_praktikos_principai) ir kviečiama jų laikytis savanoriškai. Lietuvos bankas taip pat įspėja mokėjimo paslaugų vartotojus išlikti budriems ir neatskleisti prisijungimo kodų tarpininkams prieš tai neįsitikinus, kad tai yra saugu. Galima rasti ir įmonių, įtrauktų į mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų sąrašą – https://www.lb.lt/gerosios_praktikos_principai. Tačiau tuoj pat randame ir ne tokį pozityvų komentarą – subjekto įtraukimas į sąrašą rodys jo pastangas siekti aukštesnių veiklos ir saugumo standartų, tačiau negarantuos visiško saugumo. Panašu, kad bent kol kas visus saugumo klausimus Lietuvos Bankas visiškai perkelia paslaugos naudotojo ir teikėjo atsakomybėn.

Interviu su Mariumi Laurinaičiu

Siekiant kokybiškai apžvelgti MisterTango teikiamas paslaugas, rinkos naujoves ir saugumo klausimus, pakalbinau elektroninių pinigų srities ekspertą, Paskolų Klubo stebėtojų komandos narį, Mykolo Riomerio Universiteto Finansų instituto lektorių Marių Laurinaitį.

-Labas, Mariau! Labai smagu, kad nepagailėjai laiko ir sutikai atsakyti į kelis klausimus, tad iškart prie jų ir pereikime.

Mokėjimų inicijavimo paslauga šiuo metu yra visiškai naujas produktas, laužantis nusistovėjusius standartus rinkoje, tačiau bent kol kas nereguliuojamas Lietuvos banko. Ar saugu vartotojams naudotis šia paslauga?

Mokėjimo inicijavimo paslauga suteikia mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjams galimybę užtikrinti gavėjui (pardavėjui), kad mokėjimas yra inicijuotas siekiant pagreitinti paslaugų teikimą. Tokiomis paslaugomis prekybininkams ir vartotojams siūlomas nebrangus sprendimas, o vartotojams suteikiama galimybė apsipirkti internetu net jei jie neturi įprastų el. komercijai atsiskaitymų instrumentų. Kadangi šiuo metu mokėjimo inicijavimo paslaugoms netaikomas griežtas reguliavimas, jas sąlyginiai prižiūri Lietuvos Bankas. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų, pvz., dėl vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Teikdamas mokėjimo inicijavimo paslaugas, mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjas vartotojo lėšų neįgyja jokiame mokėjimo atlikimo etape.

Nuo 2018 m. sausio 13 d. mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjai bus atsakingi už tai, kad mokėjimo inicijavimo paslauga atitiktų teisės normas ir būtų teikiama patikimai bei saugiai. Nors tai nėra numatyta, bet Lietuvos Bankas siekdamas paskatinti mokėjimo inicijavimo paslaugas bei jų patikimumą ir saugumą, parengė gerosios praktikos principus. Taip pat skatinama registruotis Lietuvos banke, įsitraukimas į šį sąrašą patvirtina pastangas siekti aukštesnių veiklos ir saugumo standartų, žinoma, tai negali garantuoti absoliutaus saugumo.

Kaip bebūtų, tai greitai auganti veiklos forma Europoje, iš esmės ji naikina būtinumą verslui ieškoti mokėjimo tarpininkų, kurie siūlo klasikinius instrumentus (kortelių nuskaitymai, bank linkus ir kt.). Didžioji dalis vartotojų naudojasi komerciniais bankais, tokių klientų kur kas daugiau nei el. pinigų įstaigų klientų ar kitų alternatyvių mokėjimo priemonių klientų. Asmeniškai aš manau, kad tai verslo forma, kaip ir kitos finansinės paslaugos, veikia sąžiningai laikydamasi reikalavimų, bet visada egzistuoja žmogiškasis faktorius ir absoliutaus saugumo būti negali.

-Į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad netaptų sukčių aukomis naudodamiesi mokėjimų inicijavimo paslauga?

Pats svarbiausias patarimas – sekti oficialų Lietuvos Banko mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjų Lietuvoje sąrašą. Įmonės, kurios neslepia savo veiklos nuo priežiūros institucijų, yra atviros patikrinimams, vartotojams gali leisti jaustis saugesniais.

Interviu su MisterTango

Negalėjau praleisti progos pakalbinti ir pačius rinkos inovatorius – klausimus atsako Audrius Ramanauskas, vienas iš “Mistertango” įkūrėjų.

MisterTango-Šiuo metu paprastam vartotojui visos būtiniausios paslaugos yra nemokamos. Ar tikrai galima to tikėtis ir ateityje?

Siekiame, kad gyventojams būtiniausios mokėjimo paslaugos būtų nemokamos arba labai arti to. Tai yra mūsų strategijos dalis.

-Visos MisterTango paslaugos šiuo metu prieinamos internetinėje svetainėje. Ar planuojate paleisti ir mobiliąją programėlę?

Taip, mobilioji programėlė jau pakeliui.

-MasterCard kortelės taisyklėse rašoma, kad kortelės atsisakymo mokestis po 14 d. laikotarpio – 10 eurų. Kas tai ir kada taikomas šis mokestis?

Nemokamos kortelės atveju, tai yra labiau teorinis mokestis. Jo tikslas yra išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai nemokama kortelė yra užsakoma ir jos atsisakoma daugybę kartų. Pagaminti nemokamą kortelę, ją atsiųsti kainuoja, todėl tikimės supratingumo ir atsakingo klientų sprendimo ją užsakant.

-Ar galima keisti kortelės nustatymus – dienos mokėjimų limitus, PIN kodą ir panašiai?

Dienos mokėjimo limitų šiuo metu nėra galimybės koreguoti. PIN kodą netrukus bus galima pasikeisti savo Mistertango paskyroje – šis funkcionalumas dabar kuriamas.

-Kaip reikėtų užblokuoti kortelę ją pametus?

Norint užblokuoti kortelę, reiktų susisiekti su mumis telefonu +370 648 00511 arba parašyti žinutę el.paštu support@mistertango.com

-Kokie Mokėjimų inicijavimo paslaugos pliusai lyginant su Bank Link?

El. parduotuvėms pagrindinis motyvas pereiti prie MIP yra itin patraukli kaina – mūsų klientai stebi iki 4 kartų sumažėjusias įmokų surinkimo sąnaudas.

 -Mokėjimų inicijavimo paslaugos kol kas nereguliuoja Lietuvos Bankas. Kaip užtikrinate vartotojo duomenų apsaugą mokėjimų inicijavimo metu?

Mokėjimo metu yra naudojamas saugus šifruotas duomenų perdavimo kanalas, o patys vartotojų duomenys nėra saugomi. Mistertango veikla yra skaidri ir kontroliuojama Lietuvos Banko, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos. Taigi, vartotojų duomenys yra visiškai saugūs.

Apibendrinimas

Apibendrinant belieka apžvelgti pliusus, minusus ir skelbti verdiktą.

MisterTango

Pliusai

Naudodamasis MisterTango pastebėjau tokius pliusus:

  • Labai paprasta ir intuityvi vartotojo sąsaja, visai neprimena tradicinės elektroninės bankininkystės, o labiau šiuolaikines aplikacijas.
  • Sąskaitos numeriui sugeneruoti naudojamas jūsų telefono numeris. Smulkmena, bet tikrai galėsite nesunkiai įsiminti savo sąskaitos numerį.
  • Standartinių paslaugų krepšelis nieko nekainuoja.
  • Mokestis už bankomato paslaugas: 1 operacija iki 200 EUR per mėnesį – nemokamai.
  • Greitas ir kokybiškas techninis palaikymas.

Minusai

Naudodamasis MisterTango įžvelgiau šiuos minusus:

  • Kol kas nėra mobilios aplikacijos (Revolut ar Paysera vartotojai, manau, jau tikrai įvertino patogias mobiliųjų aplikacijų vartotojo sąsajas).
  • Asmeninė mokėjimų inicijavimo paslaugos patirtis – bilietus į koncertą pavyko įsigyti tik iš 4 bandymo.
  • Asmeninė patirtis – naudotojo identifikavimas nesuveikė iškart ir reikėjo kreiptis į techninio palaikymo komandą.
  • Komisiniai už atsiskaitymą kortele ne kortelės valiuta (ne eurais – doleriais, svarais ar t.t.) – 2%. Šis mokestis jau tapęs standartu Lietuvos bankuose, tačiau, pavyzdžiui, Revolut jo netaiko.
  • Pakankamai dažni smulkūs sistemos sutrikimai – dalis vartotojų neranda savo paskyrose galimybės užsisakyti korteles ar irgi nėra sėkmingai identifikuojami iš pirmo karto.
  • Nėra elektroninių sąskaitų paslaugos (anksčiau – tiesioginis debetas).

Verdiktas

Labai smagu matyti naujoves Lietuvos rinkoje, o dar smagiau, kai tai yra geri ir vartotojams patrauklūs, naudą nešantys produktai. Manau MisterTango galima drąsiai priskirti šiai kategorijai. Kurį laiką stebėjome Revolut, o dabar turime ir vietinį produktą, reguliuojamą Lietuvos Banko. Gal dar kiek anksti intensyviai naudotis mokėjimų inicijavimo paslauga dėl nesamo reguliavimo, norėtųsi išvengti papildomų mokesčių atsiskaitant ne eurais ar didesnio nemokamo išgryninimo limito bankomate, bet nemokamas pagrindinių paslaugų krepšelis (sąskaita, pavedimai, mokėjimų kortelė) jau yra labai gerai.

Posted in Uncategorized | Tagged , , , | 8 Comments

Didžiausia P2P platforma Baltijos šalyse – Mintos

Mintos savo veiklą pradėjo 2015 metų pradžioje Latvijoje. Iki šios dienos per platformą yra sufinansuota paskolų už 125 376 637 eurus. Tai yra didžiausia P2P platforma pagal sufinansuotą portfelį Baltijos šalyse.

Mintos

Labai svarbu pastebėti, kad Mintos struktūra skiriasi nuo P2P platformų, kurias esame pripratę matyti Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Lietuvos platformų investuotojas savo pinigų dalį investuoja tiesiogiai į paskolų paraiškas, gauna nemažai informacijos apie besiskolinantįjį ir paskola suteikiama tik tada, jei atsiranda pakankamas skaičius norinčių skolinti. Tuo tarpu Mintos galime vadinti paskolų birža. Ši platforma pati neteikia paskolų, o tik padeda refinansuotis įmonėms, teikiančioms įvairias paskolas galutiniams vartotojams. Kad būtų paprasčiau suprasti – Mintos galime įsigyti dalį paskolos, kuri jau išduota galutiniam vartotojui vieno iš platformos partnerių. Nėra lengva pasakyti, ar tokia struktūra yra geresnė ar blogesnė už tradicinę, todėl toliau apžvelgsime pliusus ir minusus.

Pliusai

Naudodamasis Mintos įžvelgiau šiuos pliusus:

  • Šiuo metu prie platformos yra prisijungę 15 partnerių, tad prisiregistravus vieną kartą galime diversifikuoti savo paskolas tiek pagal paskolos teikėją, tiek geografiškai, tiek pagal paskolos tipą.
  • Didelė dalis paskolų turi BuyBack garantiją (šios paskolos pažymėtos specialiu ženklu) – paskolai vėluojant daugiau nei 60 dienų, paskolos teikėjas įsipareigoja ją nupirkti iš investuotojo, o palūkanos mokamos ir už vėlavimo periodą.
  • Dažniausiai pirminėje rinkoje yra bent keli tūkstančiai paskolų laukiančių investavimo. Tai aktualu Lietuviškų platformų investuotojams, kur kartais susiduriame su paskolų trūkumu.
  • Automatinis investavimas gan intuityvus ir lankstus.
  • Yra galimybė investuoti įvairiomis valiutomis – tai gali būti aktualu tų šalių gyventojams arba norintiems „apsidrausti“ nuo tam tikros valiutos rizikos.
  • Paprastas sąskaitos papildymas – galima atlikti SEPA pavedimą arba net pasinaudoti PaySera.
  • Platforma pateikia nemažai informacijos apie paskolų teikėjus:
    http://goo.gl/P0hSUQ
  • Bloge galima rasti įdomių straipsnių. Vienas man labiausiai patikusių pasakoja apie MOGO auto paskolų ypatybes:
    http://goo.gl/YTDbKZ

mintos

Minusai

Platformos struktūra (paskolų birža) ir didelis partnerių kiekis, deja, atneša ir savų minusų ar bent jau klausimų, kuriuos turėtų kelti investuotojas:

  • Dalis paskolas teikiančių įmonių turi tiesioginių ryšių su pačia platforma (Lendo, Banknote, Hipocredit ir t.t.) – diversifikavimo iliuzija?
  • Sunku sekti didelį partnerių kiekį ir jų pokyčius/naujienas.
  • Pateikiama ribota informacija apie paskolos gavėjus.
  • Kartais sudėtinga finansavimo struktūra:
    • Hipocredit pavyzdys – norėdami įsigyti Hipocredit paskolų, investuotojai perka Mintos Finance paskolas, išduotas Hipocredit, kurių grąžinimas priklauso nuo galutinio skolintojo apmokėjimų. Skamba komplikuotai? („To obtain exposure to Hipocredit loans, investors will be able to invest in loans issued by Mintos Finance to Hipocredit where repayments depend on the borrower’s payments.“)
    • Yra tekę matyti paskolą, kurios tikslas buvo įsigyti paskolų portfelį… Pabandykime įsivaizduoti loginę seką – Jūs investuojate per sistemą į partnerio A paskolą, kuri skirta įmonei B nusipirkti paskolų portfelį, kuriame jau yra kažkokios „paskolos“. Ar tikrai žinotumėte į ką investuojate? Tarp Jūsų ir galutinio paskolos gavėjo dar bent 3 žingsniai.
  • Nežinome tikrųjų paskolos suteikimo sąlygų. Didžioji dalis Lietuvos platformų atskleidžia, už kokias palūkanas skolinama galutiniam vartotojui. Paskolų biržos dažnai šios informacijos neatskleidžia – jos paskolą išduoda su palūkanomis X, tačiau investuotojas ją perka jau su palūkanomis Y. Palūkanų delta (skirtumas tarp X ir Y) leidžia platformai generuoti pelną, siūlyti „BuyBack“ garantijas ir panašiai.
  • Dažniausiai Mintos nėra vienintelis finansavimosi kelias jų partneriams, dėl to paskolų srautai gali būti nepastovūs – kartais galite net ilgesnį laiką nerasti tam tikro kreditoriaus paskolų.
  • Kartais pasitaiko klaidų sutartyse. Yra tekę įsigyti paskolų su „BuyBack“ garantija, kurių sutartyse „BuyBack“ buvo kaip teisė, bet ne kaip įsipareigojimas paskolą išdavusiai įmonei. Tai reiškia – įmonė gali nupirkti vėluojančias paskolas, bet neprivalo. Vėliau gavau patvirtinimą, kad tai tik klaida, ir pasiūlymą šias paskolas grąžinti į biržą.

Klausimai

  • Kiek garantijos yra „BuyBack“ garantijoje? Nemaža dalis žmonių, su kuriais tenka pabendrauti, įvairius garantinius, draudimo fondus ar „BuyBack“ mato kaip visišką rizikos panaikinimą. Deja, „BuyBack“ nebent perkelia riziką nuo galutinio skolininko ant paskolą išdavusios įmonės pečių. Tuo šių paskolų įsigijimas gali labiau priminti obligacijas – jos bus išpirktos, jei jų leidėjo (emitento) finansinė padėtis bus gera. Turbūt būtų teisinga daryti ir prielaidą, kad „BuyBack“ garantija veiks tol, kol paskolą išdavusi įmonė bus pakankamai sveika finansiškai mokėti kompensacijas.
  • Kiek paskolų biržose yra tikrojo „P2P“? Man asmeniškai šis modelis labiau primena „P2B“. Investuotojai padeda rekapitalizuotis kreditus teikiančioms įmonėms. Kuo tai realiai skiriasi nuo greitųjų kreditų bendrovių, pavyzdžiui, obligacijų pirkimo?

mintos

 

Asmeninė patirtis ir rezultatai Mintos

Šioje paskolų biržoje užsiregistravau prieš kiek daugiau nei metus. Praėjusių metų grąža ~10.8% (labai svarbu pastebėti, kad grąža labai priklauso nuo pasirinktų paskolų). Didžioji dalis įsigytų paskolų buvo MOGO auto paskolos arba gruziniškos Creamfinance mėnesinės, visos su BuyBack. Kartais bandydavau pamedžioti ir naujų kreditorių paskolų, deja, nesėkmingai – yra likę keli automatai, kurie taip ir „nepagavo“ nei vienos reklamuoto tipo paskolos.

20.35% paskolų vėluoja 1-60 dienų. Ilgiau vėluojančių paskolų neturiu, nes jos kol kas sėkmingai superkamos paskolų išdavėjų.

Verdiktas

Mintos yra didžiausia Baltijos šalių paskolų birža – šis statusas turi savų pliusų, bet atneša ir minusų. Prieš investuojant reikėtų pasigilinti, kaip veikia platforma, kuo skiriasi paskolų teikėjai, kaip atrodo sutartys ir svarbiausia – riziką įsivertinti asmeniškai.

Jeigu viską išsiaiškinus norėsite išbandyti, su šia nuoroda gausite papildomą 1% nuo vidutinės sumos, investuotos per pirmas 90 dienų – https://goo.gl/fb9EQp

Posted in Finansai | Tagged , , | 1 Comment

Revolut – nemokama mokėjimo kortelė

Turbūt jau prieš gerą pusmetį kolega darbe užsiminė, kad atrado nemokamą mokėjimo kortelę, kuria labai patogu naudotis keliaujant ar savo draugų rate (pvz.: pasidalinti restorano sąskaitą, atlikti smulkius pavedimus ir pan). Mano pirma mintis – apgaulė. Kaipgi mokėjimo kortelė gali nieko nekainuoti? O visgi… Gal gali? Revolut.

revolut

Pirmas klausimas – jei tu kortelę gauni ir naudoji nemokamai, tai kas už ją sumoka ir kaip toks verslas uždirba pinigus? Ogi iš pardavėjų, kuriems tu sumoki pasinaudodamas Revolut. Pasinaudoję Google paieškos sistema galime sužinoti, kad vidutiniškai pardavėjas sumoka 1-3% nuo jūsų pirkinio sumos apmokamos kortele.

Socialiniuose tinkluose teko girdėti įvairių nuomonių – „Revolut parduoda jūsų duomenis reklamai“, „Revolut vieną dieną nustos veikti arba tiesiog pradings su visais pinigais“ ir panašiai. Paskaitę privatumo politiką, rasime patvirtinimą, kad asmeninė vartotojų informacija nebus parduodama trečioms šalims marketingo tikslais („We will not sell or rent any of your personal information to third parties for their marketing purposes without your explicit consent.“). Kaip skelbia internetinės svetainės informacija – ši paslauga yra prižiūrima Jungtinės Karalystės finansinių reguliatorių, kaip elektroninių pinigų įstaiga, pinigai laikomi Barclays banke ir yra išduota MasterCard licenzija.

Kodėl neišbandžius?

Pirmas žingsnis – parsisiųsti mobiliąją aplikaciją į savo telefoną. Vos įsirašius aplikaciją, jums  iškart sugeneruojama virtuali MasterCard kortelė kuria jau galite naudotis. MasterCard kortelės išdavimas per 5 minutes sėdint ant sofos – how cool is that? Žinoma nepapildę sąskaitos, pinigus galite tik gauti. Sąskaitą galite papildyti keliais būdais: bankiniu pavedimu arba tiesiai iš kitos debetinės/kreditinės kortelės. Išbandžiau abu. Pradžiai sąskaitą papildžiau bankiniu pavedimu, nes nelabai norėjau Revolut atskleisti savo kitų kortelių duomenis. Papildymas iš Payseros nieko nekainavo, tačiau truko 3 dienas ir tai gali būti nemažas minusas, kai pinigų reikia greitai. Po kelių savaičių visgi sąskaitą papildžiau ir pasinaudodamas kita debetine kortele. Viskas įvyko akimirksniu – greita ir patogu. Yra galimybė pasinaudoti ir automatiniu papildymu (pinigai bus nuskaičiuoti nuo kitos kortelės, kai Revolut sąskaitoje pasieksite nustatytą ribą).

Revolut kortelės siuntimas truko apie 10 dienų.

 

 

Fizinę kortelę galima užsisakyti programėlėje ir žinoma nemokamai. Atsiuntimo teko palaukti kiek ilgiau nei savaitę. Tadam – kortelė jau ant stalo!

 

 

Pliusai

Pasinaudojus apie mėnesį įžvelgiau tokius pliusus:

  • Tiek pati kortelė, tiek operacijos (papildymas, apmokėjimas, pervedimai, net pinigų išėmimas iš bankomato) yra nemokamos. *Išimant pinigus iš bankomato reikėtų pasitikrinti bankomatą aptarnaujančio banko įkainius ir neviršyti nemokamo 650 eurų per mėnesį limito.
  • Kortelė pilnai valdomas per mobiliąją programėlę – galite greit pakeisti PIN kodą, užblokuoti kortelę, patikrinti balansą, pasižiūrėti operacijų sąrašą ir t.t.
  • Virtuali kortelės versija gyvena tiesiog jūsų telefone. Norint atlikti apmokėjimą telefonu, nebereikės kišenėje ieškoti mokėjimų kortelės – ją rasite programėlėje su visa reikalinga informacija.
  • Palankūs užsienio valiutų kursai. Visada galite pasižiūrėti norimos valiutos kursą ir dažniausiai jis bus palankesnis už vietinio banko. Tiesa keliaujant teko matyti vietinių fizinių keityklų, kurios siūlė dar palankesnį kursą…
  • Informacija apie naujus apmokėjimus, pavedimus ir kitas operacijas labai operatyviai atvaizduojami jūsų telefone pranešimų pavidalu.
  • Sąskaita palaiko kelias valiutas vienu metu.

Dar negavus pasirašyti kasos čekio parduotuvėje, telefone jau matau kiek sumokėjau už pirkinius savo valiuta.

Minusai

Pats nesusidūriau praktiškai su jokiais keblumais, tačiau kiti vartotojai sako, kad:

  • Paslaugų palaikymas ir aptarnavimas nėra labai aukšto lygio – iškilę nesklandumai sprendžiami lėtai, kartais palaikymo komanda nežino kaip padėti.
  • Kartais kortelė gali būti užblokuota be aiškios priežasties.
  • Teko skaityti kelias istorijas, kai Revolut sąskaita buvo pildoma iš debetinės kortelės, tačiau pinigai nebuvo nuskaitomi. Po kurio laiko Revolut paprašė apmokėti visą per laiką susikaupusią sumą.
  • Dalis parduotuvių gali nepalaikyti atsiskaitymo Revolut kortele.

Verdiktas

Turbūt dar anksti sakyti, kad jau rytoj galite eiti į savo banką, grąžinti korteles ir uždaryti sąskaitas, tačiau pabandęs supranti – tai yra ateitis. Dėl prasto klientų palaikymo ir galimų įvairių sutrikimų dar nelaikyčiau didesnių sumų šioje sąskaitoje ir neapsiribočiau Revolut kaip vienintele kortele, tačiau aktyviai naudosiu Revolut kelionių metu, smulkiems ir internetiniams pirkimams. Bus labai įdomu kaip toliau vystysis šis startuolis, ypač atsižvelgiant, kad dalį savo operacijų jie nori atidaryti ir Lietuvoje (plačiau skaitykite čia).

Jau išbandei Revolut? Pasidalink savo nuomone komentare!

Posted in Finansai | Tagged , , , | 130 Comments

Ar kasdienė bankininkystė gali būti nemokama? Paysera.

Turbūt nieko jau nenustebinsi pasakęs, kad naudojiesi Paysera (anksčiau – mokejimai.lt), tačiau ar esate kada pagalvoję, kad šią sistemą galima naudoti ir kaip pagrindinį savo banką?

Prieš kelis mėnesius PaySera perėjo iš vidinių sąskaitų galiojančių tik sistemos viduje (EVP…) prie IBAN sąskaitų formato (LT…). Ta proga nusprendžiau padaryti perversmą savo kasdieniuose finansuose ir kaip pagrindinę bankinę sistemą išbandyti Paysera.

paysera
Labai aiškūs pliusai:

  • Nėra abonementinių mokesčių – nei mėnesinių, nei metinių, nei [ĮRAŠYKITE PAGEIDAUJAMĄ LAIKOTARPĮ] 🙂
  • Nėra sąskaitos aptarnavimo mokesčių – galite turėti kiek tik pageidaujate sąskaitų ir nei už pirmą, nei už visas kitas mokėti nereikės;
  • 30 pavedimų per mėnesį į bet kurią Europos Sąjungos šalį galėsite atlikti visiškai nemokamai;
  • Jokių įskaitymo mokesčių – mokėjimų įskaitymai Paysera sistemoje yra visiškai nemokami;
  • Pakankamai patogi mobili programėlė. Tiesa, dar stokoja funkcionalumo, bet apie tai vėliau;
  • Jūsų pinigai laikomi depozitinėse sąskaitose įvairiuose bankuose, tad esate „apdrausti“ nuo vieno banko bankroto, jais negali naudotis pati platforma savo reikmėms ir galioja tradicinis indėlių draudimas;
  • Už savo pirkinius, apmokėtus per sistemą, galite atgauti iki 1% sumos – smulkmena, bet malonu.

Panaudojus sistemą kelis mėnesius, žinoma, radau ir trūkumų:

  • Nėra galimybės prisijungti naudojant mobilų parašą;
  • Dalis funkcionalumo prieinama tik tiesiogiai susisiekiant su sistemos administratoriais, pvz.: papildomos sąskaitos sukūrimas;
  • Paysera išleido ir savo bankinę kortelę, tačiau už ją jau teks susimokėti;
  • Mobili programėlė leidžia atlikti pavedimus tik savo kontaktui arba tarp asmeninių sąskaitų. Pavedimų atlikimas naudojant mobilaus įrenginio naršyklę irgi nepatogus ir nėra tam pritaikytas;
  • Pasitaiko sistemos klaidų (pvz.: prieš kelis mėnesius sistemos administratoriams pranešiau, kad negaliu matyti savo išsiųstų žinučių, tačiau tai iki šiol nebuvo pataisyta).

Apibendrinant, manau, kad Paysera yra daug žadanti tradicinės bankininkystės konkurentė. Pats dažnai ką nors organizuoju ir surenkant pinigus nebereikia rūpintis iš kokio banko bus daromas pavedimas ir kiek papildomai teks sumokėti už įskaitymo mokesčius. Perkant internetu („BankLink“) ar atliekat pavedimą, nebereikia mokėti pavedimo mokesčio. Kol kas dar nelaikyčiau viso gyvenimo santaupų šioje platformoje, bet kasdienėms operacijoms Paysera liks pagrindine sistema.

Norėtumėte nieko nemokėti ir už bankinę kortelę? Čia jums gali padėti startuolis Revolut – nemokama MasterCard kortelė, siūlanti labai palankias sąlygas išimant pinigus bankomatuose bet kurioje pasaulio šalyje ar atsiskaitant skirtingomis valiutomis. Savosios jau laukiu ir nekantrauju išbandyti! 😉

revolut

Nuoroda į Paysera.
Nuoroda į Revolut.

Posted in Finansai, Uncategorized | Tagged , , , | 9 Comments

EstateGuru – P2P ir Estija

Paskutinius kelis mėnesius internete randu vis daugiau straipsnių apie tai, kas gero vyksta Estijoje ir ko iš estų galime išmokti.
Prieš kelias savaites kaip tik rašiau apie P2P (person to person) skolinimo platformas, o viena iš jų yra būtent estų kūrinys. Tad šiandien apie ją plačiau.🙂

estateguru-logo-share

EstateGuru – https://goo.gl/UyhgVi
Ši platforma leidžia skolinti Estijos įmonėms su NT įkeitimu (įmonė užstato nekilnojamą turtą kaip paskolos grąžinimo garantą). Dažniausia paskolų paskirtis – NT vystymas. Vidutinis LTV (Loan To Value – paskolos ir turto vertės santykis) – ~60%. Dažniausias paskolų terminas ~12-24 mėnesiai. Vidutinė metinė grąža – ~11%. Siekiant sumažinti investavimo riziką visos hipotekos priklauso ne pačiai platformai, o atskirai įmonei, kurią prižiūri teisininkų kontora Jesse&Kalaus. Platformos įkūrėjai minėjo, kad ilgiausias paskolos vėlavimas per pusantrų metų buvo vos 5 dienos, tad investuotojai nepatyrė jokių nepatogumų. Minimali investicija į vieną paskolą – 50 eurų. Man asmeniškai labai patinka paskolų aprašymų detalumas ir skaidrumas šioje platformoje, paskolos didelės, tad nereikia skubėti ar skirti daug laiko priežiūrai.

Prie visų gerų dalykų labai svarbu nepamiršti ir rizikos, o jas galime įžvelgti tokias:

  • Platformos bankrotas ir nemokumas – tokiu atveju bent laikinai paskolų priežiūrą turėtų perimti teisininkų kontora (o tai gali papildomai kainuoti).
  • Paskolos gavėjo nemokumas – šiuo atveju investuotoją turėtų gelbėti nekilnojamo turto užstatas (pardavus pinigai grąžinami investuotojams), bet NT gali būti nelikvidus.
  • Bankrutavusio skolininko NT nelikvidumas ar bendra recesija NT sektoriuje – čia investuotoją turėtų gelbėti užstatytas NT, nes paskola vidutiniškai sudaro ~60% užstatomo turto vertės. Pardavus NT ir dar trūkstant pinigų investuotojų išmokoms padengti gali padėti įmonės atstovo laidavimas (dalis paskolų jį turi) arba visgi tektų prisiimti nuostolius.
  • Įrašykite savo variantą

Registruodamiesi su šia nuoroda (https://goo.gl/UyhgVi) papildomai gausite 0.5% nuo savo investicijų atliktų per pirmus 3 mėnesius.

Ir svarbiausia žinoma nepamiršti išsiaiškinti investavimo detalių, suprasti ir įsivertinti galimas rizikas asmeniškai 😉

P.s. Manau EstateGuru vardą išgirsime ir Lietuvoje, kai bus patvirtintas sutelktinio investavimo įstatymas, nes planų plėstis į Lietuvą platformos atstovai tikrai turi 😉

Posted in Finansai | Tagged , , , | Leave a comment

P2P – tarpusavio skolinimas

peer_to_peer_loans_lendboxPrieš pusantrų metų žurnale „Investuok“ susipažinau su nauja investavimo priemone – jungtiniu skolinimu (P2P lending – Person to person lending). Šios priemonės esmė labai paprasta – žmonės per platformas skolina kitiems žmonėms arba verslams. Investicija į vieną paskolą sumažinama (galima investuoti nuo 5 eurų į vieną paskolą) ir investuojama į kuo didesnį paskolų kiekį siekiant sumažinti riziką (diversifikacija). Jeigu kartais turi vieną kitą atliekamą litą (nepamiršau – eurą! 😉 ) ir norėtum jį ne tik sutaupyti, bet tuo pačiu įdarbinti ir padėti kitiems žmonėms/verslams, keli iš mano mėgstamiausių variantų tau:

savy-kreditai-17642SAVY – Lietuvos jungtinio skolinimo rinkos pionierė. Galima investuoti tiek į vartojimo paskolas, tiek į paskolas su NT užstatu. Nuoroda:https://goo.gl/jcGNlz

mintos-logo-250x250Mintos – broliukų latvių „platformų platforma“ apjungianti net 10 skirtingų paskolų
teikėjų. Šioje sistemoje dauguma paskolų turi garantiją – platforma supirks paskolas vėluojančias daugiau nei 60 dienų. Nuoroda: https://goo.gl/fb9EQp

estateguru-logo-shareEstateGuru – Estijos platforma skolinanti išskirtinai tik verslui su NT įkeitimu. Apie kiekvieną projektą platformoje pateikiama labai detali informacija. Šį platforma dėl didesnių paskolų reikalauja mažiau skubėjimo, priežiūros ir stebėjimo. Nuoroda: https://goo.gl/UyhgVi

Ir svarbiausia žinoma nepamiršti išsiaiškinti investavimo detalių, suprasti ir įsivertinti galimas rizikas asmeniškai 😉

Posted in Finansai | Tagged , , , , | Leave a comment